Apie poeziją. Sigitas Parulskis "Marmurinis šuo"

paskelbta: 2010-08-18
Mano susidomėjimas poezija buvo nužudytas dar mokykliniame suole. Jis buvo užkapotas ir užkastas Lietuvos klasikų eilėmis.

Turbūt ne man vienam, nes mano skaitomuose tinklaraščiuose (1, 2, 3, 4) rašančiuose apie knygas dar neteko aptikti kokios poezijos knygos.

Viskas keičiasi. Poezija irgi. Ji neliko stovėti po balta obelimi šalia kaimo vieškelio, ar plūduriuoti susimąsčiusio Nevėžio vingyje.

Pirmasis ir nevykęs bandymas atgaivinti užleistą teritoriją buvo trubadūūūro Pogrebnojaus knygelės pavartymas knygyne. Gerai, kad poezijos Minedo eilėraštukai nenušaldė liaunu mano smalsumo daigų.

Po to, kai lryte perskaičiau karščio nualinto Sigito Parulskio sagą apie potyrius prie kompiuterio žiūrint pornografiją, namuose atsirado eilėraščių rinktinė "Marmurinis šuo." 

Skaitydamas pajutau žodžio svorį. Ir džiaugsmą, kai vaizduotė nuneša stogą

ŠALTAS, GIEDRAS, UŽSNIGTAS
VAKARO KELIAS

Rupus dangaus žvirgždas



Žvaigždės po kojų girgžda


ir kai randi savo vienintelį takelį iš begalybės kitų.

kol bažnyčios pavirto sandėliais
kol Islamo kariai ėmė siųsti į Lietuvą
laiškus cinkuotame popieriuje

Patiko. Nors ir neturiu su kuo lyginti.

Turėtų būti sunku išversti poeziją į kitą kalbą. Sudėtinga perteikti plonybes, sąskambius - gaunasi daugiau ar mažiau pavykęs remiksas.


 
 

Jūsų komentaras

Vardas:


El. paštas:


Nuoroda:


Komentaras:


Savaitės TOP 10

Žymos