Henrikas Senkevičius "Quo vadis"

Man visada imponuoja "Pasaulinės literatūros bibliotekos" serijos knygos rudais viršeliais. Paprasčiausiai žinau, kad rankose laikau laiko patikrintą klasiką ir dar kai ji kainuoja tik 5 Lt. Manau, kad gerų knygų turinys nepavaldus laikui, ko pavyzdžiui nepasakyčiau apie kino filmus.

Dar suintrigavo labai lietuviškai skambanti lenkų autoriaus pavardė: Senkevičius. Nors iš tikro yra atvirkščiai. Labai daug lietuviškų pavardžių skamba lenkiškai... ne veltui teisingumo ministras leido visiems  evičiams sulietuvėti. Na dar per teliką rodė filmą "Qua vadis?".  Bet labai puiku, kad jo nežiūrėjau, nes filmai tik geba sugadinti ar bent jau atskleisti tik mažąją dalį viso knygos gėrio. Dar prisidėjo tai, kad lenkių rašytojas Henrikas Senkevičius už šį istorinį romaną gavo Nobelio literatūros premiją. Na ir nepaskutinėje vietoje buvo istorinė tematika - Nerono laikų Romos imperija ir krikščionybės pradžia.
 
Romanas įsuko į savo įvykių verpetą, kaip koks Dan Brown detektyvinis trileris. Aišku savo menine ir pažintine verte lenkdamas visokius da vinčio kodus ir angelus su demonais tūkstantį kartų.

Romos imperijos laikais apie žmogaus padėtį ir turtą buvo galima spręsti iš vergų skaičiaus. Kuo didesnis jų skaičius tuo žmogus galingesnis ir turtingesnis. Tais laikais prabanga buvo turėti balneatorių, vergą pirtininką, nomenklatorių, vergą, kurio pareiga buvo skelbti šeimininkui įeinančius svečius, taip pat paduodamus valgius ir gatvėje įvardyti sutiktus piliečius, epiliatorius, vergus masažuotojus ir gyvaplaukių šalintojus, vestiplikas, verges rūbininkes ar dispensatorių, vergą ūkvedį, ir begale kitų. Kaip pagalvoju, šiuolaikinis žmogus juos visus pakeitė įvairiausiais elektros prietaisais. Pažanga taip sakant :)

suprasdavau, kad tai buvęs slaptas krikščionių simbolis, bet tik knygoje radau tikrąją jo reikšmę - Ichthys

- [...] Pasakyk graikiškai tokią frazę: Jėzus Kristus, Dievo sūnus, Išganytojas.
- [...]
- O dabar paimk visų tų žodžių pirmąją raidę ir sudėk į krūvą.
- Žuvis [...]

[...] tas mokslas [krikščionybė] dėl savo beprotybės yra neįvykdomas, o dėl to - dieviškas.

- Mylėkitės Viešpatyje ir Jo garbei, nes nėra nuodėmės meilėje jūsų.

Ištraukus iš konteksto skamba lyg kokios sektos šūkis. Kaip paprasta viską išversti ir apversti kai nežinai turinio.

Apie mirtį neverta galvoti, nes ji be mūsų pagalbos apie mus galvoja.

Tais tamsiais ir gūdžiais laikais atsiradęs naujas tikėjimas buvo vienintelis kelias pabėgti nuo savo skurdaus, apgailėtino, nežmoniško gyvenimo. Tai buvo atsvara įsigalėjusiai turtingųjų mažumai ir jų galiai. Krikščionybė buvo vargšų religija. Vargšų išorėje, bet ne viduje. Gal todėl šiandieną ji nyksta, nes žmonės darosi turtingi išorėje, bet skurdūs viduje.