Henry Miller „Ožiaragio atogrąža“

Kiekviena knyga turi savo laiką, kai ji gali palikti neišdildomą įspūdį. Su amžiumi ir patirtimi žmonės keičiasi, keičiasi ir tai ką gauni/pasiimi. Šitos knygos sprogstamasis mišinys, matyt, suveikia kai ją skaito karštas, maištaujantis, jaunas kraujas. 

Antiglobalistai, rasistai, ateistai, sadistai, nacistai, anarchistai ir dar visokiausio plauko -istai galėtų drąsiai šią knygą laikyti savo altorėliuose ir garbinti jos autorių.

Jam būtų nusispjauti ( tokio švelnaus išsireiškimo "Atogrąžoje" nerasite).

Mileris taškosi kraujais, šūdais ir kitomis kūno išskyromis negailėdamas nei savęs, nei draugų, nei vartotojiškos Amerikos ir supuvusios jos visuomenės.

Froidas už vagininius viražus butų plojęs katučių.

Visko daug ir gausiai, gal net per daug. Pagaudavau save nuplaukiant į kitas sferas. Nuo žodžių pertekliaus ir svorio.

"[...] žmonės - iš prigimties puskvaišiai, iš prigimties slunkiai, iš prigimties bailiai."

"[...] pats nuostabiausias mano tinkamumo ar netinkamumo tiems laikams įrodymas yra faktas, jog manęs beveik visiškai nedomino, apie ką rašo ar kalba žmonės."

"Jei apsisprendi prisidėti prie bandos esi saugus. Kad būtum priimtas ar įvertintas, privalai virsti nieku, tapti neatskiriamas nuo bandos."

"Įrodymas - tai faktas, o faktas neturi jokios prasmės, išskyrus tą kurią jam suteikia faktus nustatantys žmonės."

"Esame atskiri, bet be individualumo."

"Gyvenimo stebuklas ir paslaptis užsmaugiami mums tapus atsakingais visuomenės nariais."

"Dievas yra visuma spermatozoidų, pasiekusių sąmonės pilnatvę."

"[...] reikia juoktis iš visų jėgų, jeigu norite bent kiek priartėti prie Dievo [...]"

"Būti civilizuotam - tai turėti sunkiai patenkinamų poreikių."