Kurt Vonnegut "Sveiki atvykę į beždžionyną"

Žaidimas šachmatais. Tu - baltųjų karalius, o tavo figūros - bendražygiai ir šeimos nariai: žmona ir du sūnūs, skridę su tavimi vienu lėktuvu. Tau reikia žaisti iš jų gyvybių. Kiekviena nukirsta baltųjų figūra-žmogus - nutraukta gyvybė. Ką statyti į pėstininkų eilę? Kas bus karaliaus pėstininkas, kuris po poros ėjimų bus nutemptas nuo žaidimo lentos ir sušaudytas? Ar aukoti savo vaiką-žirgą dėl pergalės? O jei suklydai ir apsiskaičiavai?
Nelengva? Tikrai nelengva. Į tokius klausimus turėjo atsakyti Kurt Vonnegut sukurtos novelės "Karalius ir jo kariauna" veikėjas, pulkininkas Kelis. Ji man labiausiai ir įsiminė iš visų knygoje esančių 24 novelių.

Dar patiko:

mintis apie sekantį žmonijos evoliucijos žingsnį - iš kūnų. Kai kažkada pirmieji gyvybės atstovai išlipo iš vandens į sausumą, taip novelėje "Be kūnų" žmonės sąmonės pastangomis paliko savo kūnus. Tik bėda, kad kartais jų vėl prisireikia :)

kafkiška elnio paieška kūrinyje "Elnias gamyklos teritorijoje"

ir euforiją sukeliantis garsas novelėje "Eufo klausimu"

Malonaus atostogų skaitymo.